Dažniausi klausimai apie angarus ir šiltnamius

Atsakymai apie sniego apkrovas, tentų ir polikarbonato parinkimą, pamatus, leidimus ir naudotų angarų pirkimą.

Priklausomai nuo rajono, projektinė sniego apkrova Lietuvoje paprastai yra 1,2–1,6 kN/m². Pigesni importiniai tentiniai angarai neretai gaminami šiltesnio klimato rinkoms ir deklaruoja gerokai mažesnę apkrovą, todėl žiemą rizikuoja sulinkti. Skelbime arba gamintojo dokumentacijoje verta reikalauti konkretaus skaičiaus, o ne bendro teiginio, kad angaras „tinka Lietuvos klimatui".

Tai priklauso nuo to, ar statinys laikomas laikinu, ar nuolatiniu, ir nuo jo dydžio bei paskirties. Nuolatiniam statiniui ant pamatų dažniausiai reikia bent supaprastinto projekto ar rašytinio pritarimo, o mobiliam, prie pamatų netvirtinamam statiniui reikalavimai švelnesni. Prieš perkant verta pasitikslinti savivaldybėje — reikalavimai skiriasi pagal sklypo paskirtį ir teritorijos statusą.

Tentinis angaras pigesnis, greičiau surenkamas ir lengviau perkeliamas, bet tento tarnavimo laikas ribotas — paprastai 8–15 metų, priklausomai nuo tankio ir apsaugos nuo ultravioletinių spindulių. Metalinis angaras su skarda ar sumuštinio plokštėmis brangesnis, bet ilgaamžiškesnis, geriau šildomas ir tinka nuolatinei gamybai ar tvartui. Pasirinkimas dažniausiai priklauso ne nuo kainos, o nuo to, ar statinys stovės vienoje vietoje dešimtmečius.

4 mm storio polikarbonatas tinka sezoniniam šiltnamiui, kuris žiemai išardomas arba stovi be didelės sniego apkrovos. Ištisus metus stovinčiam šiltnamiui verta rinktis 6–8 mm — jis geriau laiko šilumą ir atlaiko sniegą. Svarbu, kad plokštė turėtų ultravioletinių spindulių apsaugos sluoksnį iš išorinės pusės, kitaip po kelių sezonų ji pageltonuoja ir tampa trapi.

Tentiniam angarui dažnai pakanka betoninių blokų, sraigtinių polių arba juostinių pamatų po karkaso kojomis. Metaliniam angarui su didesne apkrova ir šildymu paprastai įrengiama betoninė plokštė. Pamatų tipą lemia grunto laikomoji galia, statinio paskirtis ir tai, ar viduje judės sunki technika — dėl to prieš perkant verta bent apytikriai įvertinti pamatų kainą, nes ji gali sudaryti reikšmingą dalį viso projekto.

Svarbiausia išsiaiškinti, kas atlieka išardymą, pakrovimą ir transportavimą, nes šie darbai gali kainuoti daugiau nei pati konstrukcija. Verta patikrinti, ar išlikę visi tvirtinimo elementai, kampiniai mazgai ir gamyklinė surinkimo dokumentacija — be brėžinių surinkimas naujoje vietoje tampa gerokai brangesnis. Taip pat apžiūrėti karkasą dėl korozijos ties suvirinimo siūlėmis ir įvertinti tento ar skardos būklę.

Pagrindinis rodiklis — tankis gramais kvadratiniam metrui: buitiniams tikslams naudojami 450–550 g/m² tentai, o rimtam angarui verta rinktis 650–900 g/m². Antra — ar tentas apdorotas nuo ultravioletinių spindulių ir ar turi apsaugą nuo pelėsio. Trečia — kokia siūlių technologija naudota: suvirintos aukšto dažnio siūlės laiko geriau nei siūtos, kurios laikui bėgant praleidžia vandenį.

Taip, tentiniai ir metaliniai angarai plačiai naudojami kaip tvartai ar pastogės, bet gyvulininkystei svarbu vėdinimas ir kondensato valdymas. Neapšiltintame angare žiemą ant vidinio paviršiaus kaupiasi kondensatas, todėl numatomos šoninės orlaidės, kraigo vėdinimas arba pakeliamos tento sienos. Gyvūnų laikymo patalpoms taip pat taikomi veterinariniai reikalavimai dėl ploto vienam gyvuliui ir mėšlo šalinimo, todėl vien statinio nusipirkti nepakanka.