Dažniausi klausimai apie katilų montavimą

Atsakymai apie dujinių, kietojo kuro ir granulinių katilų parinkimą bei montavimą.

Kietojo kuro katilo patalpa turi būti nedegi arba apsaugota nedegiomis medžiagomis, su pakankamu ventiliacijos oro tiekimu degimui palaikyti ir tinkamu dūmtraukio pravedimu iki stogo. Patalpoje būtina numatyti vietą kurui sandėliuoti, atstumą nuo degių medžiagų iki katilo bei gaisrinės saugos priemones. Konkrečius parametrus nustato gamintojo instrukcija ir STR priešgaisrinės saugos reikalavimai, todėl juos verta suderinti su montuotoju.

Dujinis katilas patogus ten, kur namas prijungtas prie dujotiekio — jis kompaktiškas ir nereikalauja kuro sandėliavimo, o granulinis katilas tinka teritorijose be dujų tiekimo ir leidžia naudoti atsinaujinantį kurą, tačiau reikalauja bunkerio ir periodinio pelenų valymo. Sprendimą lemia infrastruktūros prieinamumas, turima vieta kurui laikyti ir norimas automatizavimo lygis. Abiem atvejais verta rinktis kondensacinio tipo įrangą.

Taip, montuojant ar keičiant dujinį katilą būtina laikytis dujų tiekėjo nustatytos tvarkos — dujinės įrangos prijungimą ir paleidimą privalo atlikti arba patikrinti atestuotas specialistas, o kai kuriais atvejais reikalingas ir tiekėjo atstovo dalyvavimas. Be tinkamo suderinimo sistema gali būti neįjungta arba pripažinta nesaugia. Rekomenduojama iš anksto pasitikslinti reikalavimus pas dujas tiekiančią įmonę.

Keičiant seną, neefektyvų kietojo kuro katilą į švaresnį šaltinį, pavyzdžiui, šilumos siurblį ar naujesnį kondensacinį katilą, dalis gyventojų gali pretenduoti į APVA administruojamą paramą, tačiau tikslios sąlygos, dydis ir tinkamumo kriterijai priklauso nuo aktualaus kvietimo. Aktualią informaciją būtina tikrintis oficialiuose APVA šaltiniuose prieš pradedant darbus, nes paraiška dažniausiai teikiama iš anksto.

Reikalinga katilo galia priklauso nuo namo ploto, energinio naudingumo klasės, izoliacijos kokybės ir klimato zonos, todėl tikslus skaičiavimas atliekamas įvertinant pastato šilumos nuostolius. Per didelės galios katilas veikia neefektyviai ir dažniau įsijungia bei išsijungia, o per mažos galios — nespėja apšildyti namo šalčiausiu metu. Tikslų poreikį geriausiai apskaičiuoja šildymo sistemos projektuotojas.

Kietojo kuro katilą rekomenduojama valyti reguliariai, priklausomai nuo naudojimo intensyvumo ir kuro rūšies — dažniausiai kelis kartus per šildymo sezoną, o pelenus išimti dar dažniau. Suodžių sankaupos mažina katilo naudingumą ir didina kuro sąnaudas, todėl reguliari priežiūra tiesiogiai veikia efektyvumą. Kartu verta patikrinti ir dūmtraukio švarą, nes suodžiai jame taip pat kaupiasi.

Buferinė talpa — tai vandens rezervuaras, kaupiantis šilumos siurblio ar katilo pagamintą šilumą ir tolygiai ją atiduodantis šildymo sistemai, kai reikia. Jos ypač reikia kietojo kuro katiluose, veikiančiuose optimaliu režimu tik dideliu apkrovimu, taip pat derinant kelis šilumos šaltinius. Buferinė talpa padeda sumažinti katilo įsijungimų skaičių ir pailginti jo tarnavimo laiką.

Dūmtraukis turi būti pritaikytas konkrečiam katilo tipui — kondensaciniams katilams dažniausiai reikalingas atsparus rūgštiniam kondensatui dūmtraukis, o kietojo kuro katilams svarbus pakankamas skersmuo ir aukštis geram traukui užtikrinti. Prieš montavimą būtina patikrinti dūmtraukio sandarumą ir atitiktį gamintojo bei priešgaisrinės saugos reikalavimams. Naują dūmtraukį rekomenduojama patikrinti atestuotam kaminkrėčiui prieš pradedant naudoti katilą.