Dažniausi klausimai apie vidaus apdailą

Sienos glaistomos plonu sluoksniu nuo pagrindinio iki finišinio glaisto, kiekvieną sluoksnį leidžiant gerai išdžiūti ir po to švelniai šlifuojant. Prieš glaistant sienas rekomenduojama gruntuoti, kad pagerėtų sukibimas ir sumažėtų medžiagų sąnaudos. Kokybiškas glaistymas yra pagrindas lygiam galutiniam paviršiui, todėl skubėti šiame etape nerekomenduojama, nes vėliau atsiradę defektai bus matomi net po dažymo.

Tapetai klijuojami ant lygaus, sauso ir gruntuoto pagrindo, naudojant tapetų tipui pritaikytus klijus ir laikantis gamintojo nurodytos džiūvimo trukmės. Klijuojant svarbu vengti skersvėjų ir tiesioginių saulės spindulių, nes netolygus džiūvimas gali sukelti atsilupimą. Sunkesni vinilo ar tekstiliniai tapetai dažnai reikalauja tvirtesnių, specialiai jiems skirtų klijų.

Dekoratyvinis tinkas yra apdailos medžiaga, kuriančia faktūrinį ar reljefinį paviršių ir dažnai naudojama akcentinėms sienoms svetainėje ar koridoriuje. Jis tvirtesnis už tapetus, atsparesnis mechaniniam poveikiui, tačiau jo nuėmimas ateityje sudėtingesnis. Rinktis verta, kai norima ilgalaikės, lengvai prižiūrimos ir vizualiai išraiškingos sienos dangos be dažnų atnaujinimų.

Apdaila paprastai pradedama nuo lubų, po to lyginamos ir apdailinamos sienos, o grindų danga klojama paskutinė, kad būtų apsaugota nuo nešvarumų ir dažų lašų. Elektros ir santechnikos taškai turėtų būti paruošti dar prieš pradedant apdailą. Toks eiliškumas padeda išvengti pakartotinio valymo ir jau baigtos apdailos pažeidimų.

Vonios apdailai svarbiausia hidroizoliacija ant sienų ir grindų prieš klijuojant plyteles, ypač dušo ir vonios zonose. Rekomenduojama naudoti drėgmei atsparias medžiagas, pavyzdžiui žalią gipso kartoną drėgnoms zonoms, o patalpoje užtikrinti gerą ventiliaciją, kad drėgmė greitai išgaruotų. Nepakankama hidroizoliacija yra dažniausia pelėsio ir apdailos pažeidimų priežastis.

Medžiagų kiekis skaičiuojamas pagal patalpos plotą, pridedant apie dešimt procentų atsargą pjaustymui, defektams ar netolygumams. Skirtingoms medžiagoms, pavyzdžiui dažams ar glaistui, gamintojai nurodo sąnaudų normą kvadratiniam metrui, kurią patogu naudoti skaičiuojant. Tikslesnį kiekį padės apskaičiuoti pardavėjas parduotuvėje arba remonto brigada, žinanti konkrečios medžiagos ypatumus ir patalpos paviršiaus faktūrą.

Ekologiškesnėmis laikomos natūralios medžiagos — medienos plaušo plokštės, kalkių ar molio tinkai, natūralaus pluošto tapetai ir vandens pagrindo dažai su mažu lakiųjų organinių junginių kiekiu. Tokios medžiagos dažniausiai kainuoja brangiau nei sintetinės, tačiau gerina patalpos oro kokybę. Renkantis verta atkreipti dėmesį į gaminio ekologinius sertifikatus.