Dažniausi klausimai apie gręžinius

Atsakymai apie gręžinio registravimą, sanitarinę zoną ir vandens kokybę kaimo sodybose.

Naujo gręžinio duomenis Lietuvos geologijos tarnybai teikia gręžimo darbus atlikęs licencijuotas rangovas, kuris po darbų parengia gręžinio pasą su geologiniais ir techniniais duomenimis. Savininkui verta įsitikinti, kad rangovas šią pareigą įvykdė, ir gauti dokumentų kopiją savo archyvui. Neregistruotas gręžinys ateityje gali sukelti problemų parduodant sklypą ar tikrinant vandens šaltinio teisėtumą, todėl registracijos patvirtinimą verta pasitikrinti dar prieš atsiskaitant su rangovu.

Gręžinys turi būti nutolęs nuo taršos šaltinių — lauko tualeto, srutų kaupimo talpos, mėšlidės ar nuotekų valymo įrenginio — pakankamu atstumu, kad būtų išvengta požeminio vandens užteršimo. Tikslus atstumas priklauso nuo grunto sudėties, gręžinio gylio ir taršos šaltinio pobūdžio, todėl konkrečiam sklypui jį geriausia įvertinti kartu su gręžėju ar hidrogeologu. Sanitarinės zonos nesilaikymas gali lemti prastą vandens kokybę ir sveikatos riziką.

Tinkamas gylis priklauso nuo vietovės geologinės sandaros ir vandeningo sluoksnio, kuriame yra švarus, mažiau taršos veikiamas vanduo — tame pačiame kaime jis gali skirtis net keliais metrais ar dešimtimis metrų. Seklesni gręžiniai dažniau paveikiami paviršinės taršos ir sausros metu gali sekti. Tikslų gylį nustato gręžėjas gręžimo metu, atsižvelgdamas į kaimyninių gręžinių duomenis ir turimą geologinę informaciją apie rajoną.

Individualaus geriamojo vandens gręžinio, skirto vienos sodybos reikmėms, įrengimui paprastai atskiro statybos leidimo nereikia, tačiau darbus privalo atlikti licenciją turintis rangovas, o gręžinys turi būti įregistruotas Lietuvos geologijos tarnyboje. Didesniems, pramoninės ar žemės ūkio paskirties gręžiniams su dideliu vandens debitu gali būti taikomi papildomi reikalavimai ir leidimai naudoti požeminio vandens išteklius. Konkretų atvejį verta patikslinti prieš užsakant darbus.

Gręžinio vieta parenkama atsižvelgiant į sanitarinės apsaugos atstumus nuo taršos šaltinių, patogumą prijungti prie namo vandentiekio ir geologines sąlygas toje sklypo dalyje. Svarbu vengti žemų, lietaus vandeniui susirenkančių vietų, kuriose padidėja paviršinio užteršimo rizika. Prieš gręžimą naudinga pasitarti su gręžėju, kuris, remdamasis kaimyninių gręžinių duomenimis, gali pasiūlyti tikėtinai geriausią vandeningumo ir kokybės požiūriu vietą sklype.

Kaina priklauso nuo planuojamo gylio, grunto sudėties, nes kietesnes uolienas gręžti ilgiau ir brangiau, gręžinio diametro, aptvėrimo bei automatikos — siurblio, slėgio bako, valdymo skydelio — komplekto. Papildomai gali reikėti mokėti už vandens kokybės tyrimą ir registraciją. Norint tiksliai palyginti pasiūlymus, verta paprašyti kelių rangovų sąmatos su aiškiai išskirtomis darbų ir įrangos kainomis, kad būtų aišku, kas įskaičiuota, o kas ne.

Vandens kokybę patikrinti galima atlikus laboratorinį tyrimą, kuris nustato mikrobiologinius rodiklius, geležies, mangano, nitratų kiekį ir kitus geriamojo vandens saugai svarbius parametrus. Tyrimą galima užsakyti akredituotoje laboratorijoje arba per visuomenės sveikatos centrą. Jei nustatoma per didelė geležies ar kietumo koncentracija, sprendimas dažnai yra filtravimo sistemos montavimas prieš vandeniui patenkant į namo vandentiekį.

Gręžinys gręžiamas iki gilesnio vandeningo sluoksnio, todėl paprastai teikia stabilesnės kokybės ir mažiau paviršinės taršos paveiktą vandenį, tačiau kainuoja brangiau įrengti ir reikalauja siurblio. Šachtinis šulinys semiamas iš seklesnio sluoksnio, jį lengviau ir pigiau įsirengti, tačiau jis labiau jautrus sausrai bei paviršinei taršai, todėl reikalauja dažnesnės vandens kokybės priežiūros. Sodyboms su nuolatiniu gyvenimu dažniau rekomenduojamas gręžinys.