Dažniausi klausimai apie elektros instaliaciją

Atsakymai apie elektros laidų klojimą, kabelių pasirinkimą ir instaliacijos įrengimo tvarką name.

Įprastiems buitiniams lizdams dažniausiai naudojamas 2,5 mm² varinis kabelis, o apšvietimo linijoms – 1,5 mm². Galingesniems prietaisams, pavyzdžiui, viryklei ar šilumos siurbliui, reikalingas storesnis laidas, priklausomai nuo galios ir linijos ilgio. Tikslų skerspjūvį pagal apkrovą ir atstumą turėtų parinkti elektrikas, nes per plonas laidas gali perkaisti ir sukelti gaisro pavojų.

Lizdų ir jungiklių išdėstymas planuojamas atsižvelgiant į baldų išplanavimą, buitinės technikos vietas ir kasdienį naudojimą, kad nereikėtų naudoti ilgintuvų. Virtuvėje ir vonioje reikia daugiau taškų nei miegamajame, o drėgnose zonose – apsaugotų nuo drėgmės gaminių. Planą geriausia derinti su elektriku dar prieš tinkavimą, kad vėliau nereikėtų kirsti sienų dėl pamirštos vietos.

Paprasčiausius darbus, pavyzdžiui, kabelio klojimą pagal aiškų planą, techniškai gali atlikti ir savininkas, tačiau prijungimą prie skydinės, apsaugos parinkimą ir galutinį patikrinimą turėtų atlikti atestuotas elektrikas. Netinkamai atlikta instaliacija kelia gaisro pavojų ir gali sukelti problemų dėl draudimo ar objekto pripažinimo tinkamu naudoti, todėl atsakingus etapus geriau patikėti specialistui.

Lauke, žemėje klojamiems elektros kabeliams paprastai taikomas didesnis gylis nei įšalo riba, dažniausiai naudojant papildomą apsauginį vamzdį ar plytą virš kabelio. Tikslus gylis priklauso nuo kabelio tipo, dirvožemio ir taikomų normų, todėl verta pasitikslinti pas elektriką arba projektuotoją prieš kasant tranšėją. Per seklus klojimas padidina pažeidimo riziką vėliau atliekant sodo ar sklypo darbus.

Įžeminimas – sistema, nukreipianti pavojingą elektros srovę į žemę gedimo atveju, taip apsaugant žmones nuo elektros smūgio ir sumažinant gaisro riziką. Be tinkamo įžeminimo apsauginiai įtaisai gali neveikti taip, kaip numatyta. Įžeminimo kontūro būklę rekomenduojama patikrinti kartu su visa instaliacija atliekant matavimus, ypač senesniuose namuose, kur įžeminimo galėjo iš viso nebūti.

Paviršinė instaliacija klojama ant sienos gembėse ar kanaluose ir lengviau atnaujinama, todėl dažnai renkamasi ūkiniuose pastatuose ar garažuose. Paslėptoji instaliacija klojama sienose ar grindyse iki tinkavimo ir suteikia tvarkingesnę interjero išvaizdą, tačiau remontas reikalauja ardyti apdailą. Pasirinkimas priklauso nuo statybos etapo, biudžeto ir estetinių lūkesčių konkrečiai patalpai.

Instaliacijos saugumą patikrina elektrikas, atlikdamas izoliacijos varžos ir įžeminimo matavimus bei apžiūrėdamas laidų, jungčių ir skydinės būklę. Įtarimų kelia perkaitę lizdai, laidų kartis, seni aliumininiai laidai ar automatinių jungiklių trūkumas. Rekomenduojama atlikti patikrinimą prieš perkant seną namą arba planuojant remontą, kad trūkumai būtų pastebėti anksti ir įtraukti į remonto sąmatą.

Ne, drėgnose patalpose, tokiose kaip vonia ar virtuvė šalia praustuvo, reikalinga didesnę apsaugą turinti instaliacija ir specialūs, nuo drėgmės apsaugoti lizdai bei jungikliai. Tokiose zonose taip pat privaloma naudoti liekamosios srovės apsauginius įtaisus. Reikalavimai priklauso nuo atstumo iki vandens šaltinio, todėl planą verta derinti su elektriku dar prieš pradedant tinkavimo ar plytelių klijavimo darbus.