Dažniausi klausimai apie vėjo jėgaines

Atsakymai apie vėjo greitį, stiebo aukštį, leidimus, triukšmą ir naudotų jėgainių pirkimą.

Lemia vidutinis metinis vėjo greitis toje konkrečioje vietoje ir tame aukštyje, kuriame suksis mentės. Lietuvoje sąlygos geriausios pajūryje ir atvirose lygumose; apsuptame miško ar pastatų sklype net galinga jėgainė gamins mažai. Prieš perkant verta remtis vėjo atlaso duomenimis arba matavimais, o ne įspūdžiu — gamyba nuo vėjo greičio priklauso kubine priklausomybe, todėl klaida vertinant kainuoja brangiai.

Prie žemės vėją stabdo reljefas, medžiai ir pastatai, o aukščiau jis stipresnis ir tolygesnis. Todėl tas pats generatorius ant aukštesnio stiebo gali pagaminti kelis kartus daugiau. Praktiškai investicija į aukštesnį stiebą dažnai atsiperka geriau nei į galingesnę jėgainę ant žemo. Aukštis kartu didina ir pamato bei montavimo kaštus, todėl skaičiuoti reikia visą komplektą.

Horizontaliosios ašies jėgainės yra klasikinės, su trimis mentėmis, ir jų naudingumo koeficientas didesnis. Vertikaliosios ašies dirba tyliau, nereikalauja krypties į vėją ir geriau toleruoja permainingą vėją, bet iš to paties ploto gauna mažiau energijos. Miestelio ar sodybos sąlygomis, kur vėjas sūkuriuoja, vertikaliosios kartais praktiškesnės, nors ir mažiau produktyvios.

Priklauso nuo aukščio, galios ir vietos. Nedidelėms jėgainėms dažnai užtenka supaprastintos tvarkos, didesnėms reikia projekto ir statybą leidžiančio dokumento, o kai kur ir teritorijų planavimo sprendinių. Papildomai taikomi atstumo iki gyvenamųjų pastatų bei triukšmo reikalavimai, o saugomose teritorijose galimi apribojimai dėl paukščių migracijos. Reikalavimai skiriasi pagal savivaldybę, todėl pasitikslinti būtina iš anksto.

Šiuolaikinės mažos jėgainės nėra garsios, bet garsas yra ritmiškas ir todėl labiau pastebimas nei tolygus fonas, ypač naktį ir tyliose vietovėse. Triukšmas auga stiprėjant vėjui ir dėvintis guoliams. Renkantis verta prašyti gamintojo triukšmo duomenų konkrečiame atstume, o statant — palikti didesnį atstumą iki miegamųjų langų, savo ir kaimynų.

Jei sistema prijungta prie tinklo, kaupiklis nebūtinas — perteklius keliauja į tinklą. Atskirtose nuo tinklo sistemose kaupiklis būtinas, nes vėjas pučia netolygiai ir gamybos grafikas nesutampa su suvartojimu. Praktikoje vėjas ir saulė gerai vienas kitą papildo: saulė gamina vasarą ir dieną, vėjas — dažniau žiemą ir naktį, todėl hibridinė sistema su kaupikliu duoda tolygiausią rezultatą.

Skirtingai nei saulės elektrinė, vėjo jėgainė turi judančių dalių, todėl reikia periodinės apžiūros: guolių, tvirtinimo, mentės balanso, stabdymo mechanizmo ir stiebo atotampų. Nesubalansuota mentė kelia vibraciją, kuri per kelis sezonus gali sugadinti visą mazgą. Priežiūros darbai vyksta aukštyje, todėl juos atlieka specialistai, ir tai reikia įskaičiuoti į eksploatacijos kaštus.

Klauskite dirbtų valandų, ar buvo keisti guoliai, kokia mentės būklė ir ar išlikęs valdiklis su originalia programine įranga. Apžiūrėkite stiebą dėl korozijos ties suvirinimo siūlėmis ir tvirtinimo mazgais. Svarbu ir tai, ar gamintojas dar egzistuoja: nebegaminamai jėgainei sunku rasti mentę ar valdiklį, o individualiai pagaminti tokias dalis dažniausiai neapsimoka.